- prievolinis
- prievolìnis, -ė adj. (2) DŽ1, príevolinis (1) NdŽ susijęs su prievolės atlikimu: Valstiečių duoklės buvo imamos ir prievolės reikalaujamos ne nuo valstiečio naudojamos žemės ploto, o nuo valstiečio kiemo, kaip prievolinio vieneto rš. Caro valdžia panaikino Lietuvoje prievolinius santykius tarp dvarininkų ir buvusių baudžiauninkų rš. Prievolinė teisė TTŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.